rasa

rasa
rasà sf. (4) 1. H, Sut, N, K, vandens lašeliai, susidarę, atvėsus orui, aptraukiantys žemės paviršiuje esančius daiktus, augalus: Rasa krinta SD317, R. Grūdelis (lašelis) rasos R356. Rasa užeina R350. Nei rasa kris (rasos), nei lis CII580. Rytais būna šalta rasà Sv. Ar jau yra rasa ant žolės? Ėr. Ale tai rasà – prisikabinę kankoliukai i sto[vi] Sk. Tokia didelė rasà šiandien Snt. Biškį rasýtė nedidelė yra Ėr. Rasa didelėmis ašaromis nuo medžių krito LzP. Nenukris rasà krūmūs Erž. Veizu atsikėlęs, kad yr rãsos eitos Šts. Šalta gaili rasà buvo, šalnos nebuvo Rud. O buvo jau po Šv. Mataušo – ruduo, ilgos, vėsios naktys, drėgni, ūkanoti priešaušriai ir šaltos gailios rasos A.Vien. Šokit, mergos, kad ir basos, čia ne purvai, čia ne rãsos JD162. Padangėj žvaigždės suspindėjo, o pievoje rasos lašai V.Myk-Put. Rasõs pilnos žolynų žemyn galvos linksta A.Baran. Ir pavasario naktį su pirmąja rasa, niekam, niekam nematant, išėjai tu basa S.Nėr. Rasà balino audeklus (klodavo ant žolės) Str. Rugiai auga, rasa kyla Sem. Rasa augina smulkius lapelius, saulelė rodo skaisčius žiedelius (d.) Lnkv. Išleidžiau kurkiukus ant rasos, ir išdvėsiojo Ds. Ažejau par rãsą, sušlapo mano vyželės Skdt. Varysim ant rasų̃ – Jurgio (pirmoji) rasà vaistai dėl gyvulių Pls. Nuo ryto rasõs aš esmu balta, nuo vėjužio raudona JD308. Po rasas kasas šukuoja, saulė jas džiovina, kai užgieda, uždainuoja, širdį taip graudina Mair. Pradžiovink nagines, nuo rasos labai išplero Jnš. Po rãsą lakstai, tai išsipurvysi Pnd. Dar šalnelė nenukrito, an raselės basą varo (d.) Bgs. Karvės da užėda su rasà Mšk. Su rasà žolė minkštesnė – geriau pjauti Mžk. Rasà nupuola, ir eina šienaut Pls. Kur su rasà šienauja, tai šitą šieną geriau gyvuliai valgo (ėda) Nmč. Šienas apeina rasà – geriau sudėt kupsnõs Ktk. Parvežkit šieną rasoj Šts. Raso[je] miežiai y[ra] atsileidę, malonu prigriebti renkant Šts. Jau bus lytaus: tagi šįryt ta rasà kokia buvo – visai mažytė Jrb. In pievų nėr rasõs – rytoj lis Ktk. Šįryt didelės rãsos buvo, nebus lytaus Skr. Jau ne rasà, galiu eit ravėt daržo Skr. Anie išeis su rasà pjauti, reik pusryčius nešti Pp. Nepjauk žolės be rasos Bsg. Per rãsą žirniuosan unguriai ateidavo Aps. Kelsu ankstie, lig rasų Šts. Visą rãsą nukrutėjau nuog savo žirgelio (d.) Lz. Saulei surinkus rãsą, skubėsiu pusryčiaut Trgn. Linus reikia sėti, kada ant dilgėlių didelė rasa, tai bus geri linai LTR(Rs). Kad ana žinotų, ana plautumias su rasõms tas akis Krt. Pučia vėjelis iš visų pusių, krečia rasytėlę nuo rūtytėlių (d.) Pl. Visų medžių rasa krito ant mano žirgelio (d.) J.Jabl. Šalnelė šalo, raselė krito vis ant muno rūtelių, rūtų vainikelio StnD11. Anksti rytą rytmetėlį bernelį paleidei – te tei savo vainikėlį rasa surasojai NS945. Užkrito rasà už vainikėlio JD969. Kur užgavai akmenėlį, aukso rasà krito LB20. Kodel tavo rūbelius rasèlė užgovė DrskD45. Dieverėlio šalin jota, rasèlė braukyta DrskD139. Aš nusiprausiu burnužę žalių rūtelių rasuže JD60. Rasẽlę pasiklosiu, miglele užsiklosiu JD1139. Rūtų raselė taip gražiai šviečia kai sidabrėlis RD24. Idant dangus ir debeses nuleistų su rasà arba su lietumi tą teisųjį DP2. Nebus šius metus nei rasos, nei lytaus BB1Kar17,1. | prk.: Ant kaktos blizgėjo smulki prakaito rasa J.Avyž. Ir braukėm visi tirštą prakaito rasą A.Vencl. ^ Krito galvelės kai ryto raselė LTR(Lp). [Širdis] lyg rasos žemčiūgais gausiai atgaivinta; ir lyg rasa par veidą ašarėlės krinta A.Baran. Tai graži, net rasà nuo burnos krenta Klt. Stovėjo panelė kai raselė balta (d.) Nm. Tai tu kritai man in širdį kap gaili rasèlė DrskD101. Tu te sukrisi kai ryto raselė JJ. Tavo vaikai užgims tau kaip rasa aušros BBPs110,4. Tep ir nuej[o] [žmogus] kap ryto rasa (sunyko, pasibaigė gyvenimas) Lp. Ik saulė užtekės, rasa akis išės PrLXVII8. Kol saulė patekės, rasà akis išės Aln. Kas rasą nebrauk, geros duonos nevalgys Sch94. Dieną vapsos, naktį rasos – kada gali atlikti (iron.) LTR. Nei rasos grūdo neragavęs (nieko nevalgęs) B. Nei rasos grūdo šiandien dar neragavau 223. Penki vyrai rãsą neša (valgo su šaukštu) Rm.ant kokio nors paviršiaus nusėdusi drėgmė: Rasų̃ pilnos [rūsio] lubos Rd. Karpas gydyti, sauléi netekėjus, rasa nuo lango LTR(Ldvn). Dedervinę reik tepti su lango rasõms Vkš. Vienąkart su ėgliu sudaviau, tai net raselė ištiško [berniokui] Antš. Va, tik rãsą padarė (truputį užlijo, pakrapnojo) – tuoj paraviai žali Mžš. Koks čia lietus – tik rãsą padarė Ktk. Užvakar biškį lijo ir vakar biškį antdėjo rãsą jau (kiek palijo) Lks. Nudulkė, kad ant žolės rãsą tik uždėjo . Toks lietus – tik rasẽlę uždėjo Ėr. Kaune davė, kad marios plaukė, o čia tik rãsą rasojo Skr. Vakar taip užmetė rasìkę, ka kelias nedulkėtų Skdv. 2. prk. truputis, lašelis: Pieno rasẽlės nėra mum! Upt. Tu jau ir keliskart pavalgei, o ma dar nei rasa nebuvo nastruosa Arm. Duok ir man bent rasẽlę atsigauti Grž. Šiandiej nė rasẽlės burnoj neturėjau Vžns. Nė rasìkės kraujo nebuvo, tik piršto kišama skylė Ar. Tas žmogus įsipjovęs [į pirštą], tuoj raselė kraujo iššokus Sln. Išeina tik raselýtė iš bitės uodegytės, o kaip skauda Šd. Nueik i milžk karvę, nors i rasìkę gautum Rs. Ištekinęs iš butelio paskutinę raselę ir supilstęs iš taurelių, išgėrė A.Vien.
◊ bìčių rasà; LL136 nektaras.
Diẽvo rasà
1. liesas žmogus: Itas mūs Jonas tikras Diẽvo rasà – kūdas, tik vieni kaulai Pls.
2. menkas valgis: Ko čia valgysi tą pieną – Diẽvo rãsą: pavalgęs pieno, nedirbsi LKKIII139(Grv).
medaũs rasà
1. amaras: Nesgi vasarą iš medžių lapų kartais išsisunka amaras, kurį medaus rasa vadina S.Dauk.
2. LL136 nektaras.
Rasõs šveñtė Joninės: Rasõs šveñtė esta kirmičė su linksmomis dainomis ling Joninės ant lauko J. Garsi tos nakties išeiga buvo atminimu stabmeldiškos šventės Rasos M.Valanč. Rasõs šveñtė kaip atėjo, šieną pjauti jau reikėjo JD210.
saldžióji rasà I nektaras.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • rasa — rasa …   Dictionnaire des rimes

  • Raša — L église Sainte Barbe à Raša Pays …   Wikipédia en Français

  • Raša — Raša …   Deutsch Wikipedia

  • Rasa — may refer to:* Roosevelt Academy Student Association, Student Association of Liberal Arts Honors College in Middelburg, The Netherlands * Rasa (aesthetics), a concept in the Indian performing arts * Rasa (contemporary devotional music), a musical …   Wikipedia

  • Rasa — steht für: Rasa TI, Dorf im Centovalli, Kanton Tessin, Schweiz Rasa (Călărași), Dorf im Kreis Călărași, Rumänien Rasa, ehemaliger Name der japanischen Insel Oki daitō Rasa, ein psychologischer Zustand im Hinduismus, siehe Bhakti Yoga Rasa (Kunst) …   Deutsch Wikipedia

  • Rasa — Жанры музыка нью эйдж индийская музыка Годы с 1998 года по настоящее время Страна …   Википедия

  • Raša — ( it. Arsia) is a village and municipality in the inner part of the Raška Cove in the south eastern part of Istria, Croatia, 4.5 km southwest of Labin; elevation 10 m.Situated in the valley of the Krapanski Brook (a tributary of the Raša river),… …   Wikipedia

  • rasa —    Rasa (taste) is an important Indian aesthetic con cept applied to literature, drama, and occasionally mythology. Literally, rasa is the taste, savor, or essence of something. In aesthetics rasa is the essential sentiment embedded in a work of… …   Encyclopedia of Hinduism

  • rasa — s. f. 1. Medida antiga, de capacidade, equivalente ao alqueire. 2. Rasoura (1.ª acepção). 3. O preço mais baixo; descrédito. 4.  [Direito] Página manuscrita que contém um certo número de linhas e de letras. 5. à rasa: até ao limite. 6. pôr alguém …   Dicionário da Língua Portuguesa

  • rasa — rasá vb., ind. prez. 3 sg. şi pl. raseáză Trimis de siveco, 10.08.2004. Sursa: Dicţionar ortografic  rasá s. f. Trimis de siveco, 10.08.2004. Sursa: Dicţionar ortografic  tábula rása …   Dicționar Român

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”